Vote for Animals
Apie įsipareigojimą

Animal Welfare Pledge

These elections will determine Europe’s political priorities for the next five years. Political progress for the welfare of animals depends on committed parliamentarians, which is why we ask candidates to show their engagement by taking this pledge.

PRISIIMKITE ĮSIPAREIGOJIMĄ

Bendras įsipareigojimas

  • Siekti užtikrinti, kad Parlamentui teikiamuose atitinkamuose teisės aktų pasiūlymuose ir politikos iniciatyvose būtų pripažintas gyvūnų juslumas ir jo padariniai.

    Lisabonos sutartis pripažįsta ir sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodo, kad gyvūnai yra juslūs gyviai (II antraštinės dalies 13 straipsnis). Šis straipsnis turi būti minimas Parlamento pranešimų ir dokumentų dėl kiekvieno teisės akto pasiūlymo ir politikos iniciatyvos, susijusios su gyvūnų gerove, citatose, kad į tai būtų deramai atsižvelgiama.


  • Sutarčių peržiūros atveju, remti gyvūnų gerovės nuostatų įtraukimą kaip pasidalijamąją kompetenciją.

    ES institucijos gali priimti tik tokius teisės aktus, kurie būtų naudingi gyvūnų gerovei pagal bendrąją žemės ūkio politiką, sklandžiam vidaus rinkos funkcionavimui arba visuomenės sveikatos apsaugai nuo atitinkamų užkrečiamųjų gyvūnų ligų. Gyvūnų gerovę paverčiant pasidalijamąja kompetencija, Europos Sąjungos institucijoms leistų rengti teisės aktus dėl gyvūnų gerovės per se, taip kaip gali būti daroma atskirose valstybėse narėse. Tai atspindi ES piliečių lūkesčius, kadangi dauguma jų yra įsitikinę, kad kai kurie arba didžioji dalis sprendimų dėl gyvūnų gerovės turi būti priimami ES lygmenyje (Eurobarometras, 2016).


  • Paraginti Komisiją užtikrinti veiksmingą su gyvūnų gerove susijusių teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą visose valstybėse narėse

    Daugybė su gyvūnų gerove susijusių ES teisinių standartų yra išsimėtę po įvairius teisės aktus, tačiau jų laikymasis ir vykdymas dažnai neatitinka lūkesčių. Komisijos vykdytuose audituose buvo nustatyta, kad, pavyzdžiui, nuo 95 iki 100 % kiaulių yra nupjaustomos uodegos Olandijoje, Italijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje, o tai tiesiogiai prieštarauja ES teisės aktai. Parlamentas turi priežiūros galių, užtikrinančių, kad Komisija imtųsi taisomųjų veiksmų nagrinėjant atvejus, kai gyvūnų apsaugai skirtas teisinis aktas nėra įgyvendinamas.


  • Remti bendros gyvūnų gerovės pagrindų įstatymo priėmimą, kad būtų užtikrintas minimalus visų gyvūnų apsaugos lygis tuo pačiu užtikrinant esamą acquis

    Galiojančių, su gyvūnų gerove susijusių, ES teisės aktų taikymo apimtis vis dar yra ribota. ES pagrindų įstatymo dėl gyvūnų gerovės priėmimo tikslas – suteikti bazinę apsaugą visiems žmonių laikomiems ir beglobiams gyvūnams, įskaitant benamius prijaukintų rūšių gyvūnus, taip atsižvelgiant į Sutarties 13 straipsnyje įtvirtintą gyvūnų juslumo principą. Šis įstatymas jokiais būdais nesusilpnina galiojančių ES gyvūnų gerovės acquis nuostatų, o nustato aiškias taisykles, užtikrinančias geresnę ir nuoseklesnę atitiktį esamiems gyvūnų gerovę reglamentuojantiems teisės aktams.


  • Skatinti ir remti geresnius gyvūnų gerovės standartus pristatančios politikos plėtojimą

    Daug iniciatyvų gali išvysti dienos šviesą naujoje Parlamento kadencijoje, kurios arba sustiprins gyvūnų interesus, arba kels jiems grėsmę. Mes kviečiame EP narius išnaudoti visas jų žinioje esančias Parlamento iniciatyvas: pranešimus savo iniciatyva, paklausimus, parlamentinius klausimus, parodas ir konferencijas – geresniems gyvūnų gerovės standartams skatinti.


  • Raginti Komisiją paskirti gyvūnų gerovės reikalų komisarą

    Gyvūnų gerovė yra horizontalusis klausimas, susijęs su įvairiomis Europos Sąjungos politikos sritimis. Šiuo metu maždaug ketvirtis Komisijos padalinių yra tiesiogiai susiję su gyvūnų interesais. Gyvūnų gerovės klausimų priskyrimo atskiram komisarui tikslas yra užtikrinti bendrą vykdomosios ES valdžios požiūrį. Tokiu būdu būtų paskleidžiama svarbi žinia apie Komisijos įsipareigojimą gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas.

Ūkiniai gyvūnai

  • Siekti sumažinti gyvų gyvūnų gabenimo apimtis, pakeičiant gyvų gyvūnų gabenimą į skerdyklą prekyba mėsa ir skerdena.

    Kasmet ES viduje ir į trečiąsias šalis yra gabenama 1 mlrd. paukščių, 42 mln. avių, ožkų, arklių, kiaulių ir galvijų, dauguma jų į skerdyklas. Gyvų gyvūnų gabenimas kelia didelį susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės, nes gyvūnams dažnai tenka kęsti troškulį, alkį, pernelyg didelį karštį, išsekimą, erdvės ar poilsio trūkumą. Gyvų gyvūnų gabenimas taip pat gali kelti rimtą pavojų visuomenės sveikatai dėl ligų plitimo. Prioriteto gabenti mėsą ir skerdeną nustatymas žymiai sumažintų gyvūnų kančias, o tuo pačiu palaikytų prekybos apimtis.


  • Skatinti skubiai atsisakyti visų tipų ūkiniams gyvūnams auginti ir laikyti skirtų narvų naudojimo

    ES ūkiuose kasmet yra laikomi uždaryti narvuose iki 700 mln. ūkinių gyvūnų, įskaitant vištas, putpeles, triušius, paršavedes ir antis. Dauguma jų narvuose praleidžia visą savo gyvenimą arba didžiausią jo dalį. Narvuose laikomiems gyvūnams yra stipriai apribota judėjimo laisvė ir natūrali elgsena, o tai sukelia žalingą poveikį jų sveikatai ir gerovei. Todėl reikėtų uždrausti narvų naudojimą ir tuo pat metu remti gerovę skatinančias ūkininkavimo sistemas.


  • Remti broilerių direktyvos peržiūrą, kad būtų iš esmės pagerinta viščiukų broilerių gerovė

    Viščiukų broilerių auginimo pramonė yra labiausiai paplitusi ES, kurioje yra auginama septyni milijardai broilerių. Ši pramoninio auginimo sistema kelia didelį susirūpinimą dėl greitai augančių veislių selekcijos, didelio laikymo tankumo, natūralios šviesos ir aplinkos pagerinimo ar natūralios elgsenos galimybių trūkumo. Broilerių direktyvoje yra tik būtiniausi apsaugos standartai, kuriuos reikia skubiai peržiūrėti gerovės, aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos tikslais. Patobulinimai, kurių neseniai buvo prašoma Parlamento plenarinėje sesijoje.


  • Užtikrinti, kad ūkinių gyvūnų gerovė taptų prioritetu įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką.

    Tik 1,54 % ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) dėmesio yra sutelkta į gyvūnų gerovei taikytinas priemones. Gyvūnų gerovės nustatymas prioritetu įgyvendinant BŽŪP yra labai svarbus, reaguojant į Europos Sąjungos piliečių lūkesčius, kadangi 82 % iš jų yra įsitikinę, kad ūkiniai gyvūnai turi būti labiau apsaugoti nei yra dabar (Eurobarometras 2016).


  • Nutraukti priverstinį kepenėlių pašteto („foie gras“) gamybai laikomų ančių ir žąsų lesinimą

    Šiuo metu kepenėlių pašteto („foie gras“) gamyboje reikalaujama priverstinai lesinti antis ir žąsis. Riebalai kepenyse kenkia paukščių kepenų funkcionavimui ir sukelia jiems kvėpavimo sunkumų. Be to, kad tai yra skausmingas procesas, priverstinė ančių lesinimo procedūra vyksta jas laikant uždarytas (dažniausiai atskiruose narvuose), nes kitu atveju jos stengiasi priverstinio lesinimo išvengti. Taip pat kepenėlių pašteto („foie gras“) gamybos pramonėje yra nužudoma milijonai moteriškos lyties ančiukų, nes naudojami yra tik vyriškos lyties ančiukai. 23 ES valstybės narės netaiko priverstinio paukščio lesinimo, jose yra taikytinos priverstinio lesinimo alternatyvos. Reikia koreguoti kepenėlių pašteto („foie gras“) prekybos standartus, kad minėtos alternatyvos galėtų lygiaverčiai konkuruoti.


  • Užtikrinti, kad visi gyvūnai būtų prieš skerdimą veiksmingai apsvaiginti

    ES skerdyklų reglamente yra nustatyti minimalūs gyvūnų apsaugos juos skerdžiant standartai. Apsvaiginimas prieš skerdžiant yra privalomas, tačiau dėl kultūrinių ar religinių priežasčių yra numatomos išimtys. Gyvūnų neapsvaiginus, jie kelias minutes dar išlieka sąmoningi ir patiria dideles kančias, tokią procedūrą nuolat smerkia dauguma tokių suinteresuotųjų subjektų kaip Europos veterinarijos federacija. Grįžtamasis svaiginimo metodas gali būti suderinamas su pagal religinius reikalavimus vykdoma skerdimo procedūra ir tuo pačiu sumažinantis gyvūnams skausmą.


  • Remti naujų taisyklių, kurios apsaugotų žuvų gerovę, ypač skerdimo ar gabenimo metu, priėmimą

    Ūkyje auginamų žuvų skaičius gerokai pralenkia visų kitų ūkinių maistui skirtų juslinių gyvūnų skaičių. Išskyrus 2000 m. vieningą mokslininkų sutarimą, kad žuvys yra juslūs gyviai, ES teisės aktuose žuvų gerovės poreikiai šiuo metu nėra konkrečiai reglamentuojami. Naujų ES taisyklių priėmimas yra būtinas pagrindiniams žuvų gerovės poreikiams apsaugoti.

Laukiniai gyvūnai

  • Remti ES leistino egzotinių gyvūnų rūšių sąrašo, nustatančio, kuriuos egzotinius gyvūnus galima laikyti ir kuriais gali būti prekiaujama, patvirtinimą

    Pastaraisiais metai įsivyravo tendencija laikyti egzotinius gyvūnus vietoje tradicinių gyvūnų augintinių, pavertusi ES didžiausia tropinių žuvų, roplių, paukščių ir žinduolių importuotoja. Tačiau, daugumos egzotinių gyvūnų rūšių negalima laikyti nelaisvėje, o jų savininkui yra ypatingai sunku suteikti jų poreikius atitinkančią deramą priežiūrą, maitinimą ir laikymą. Egzotinių gyvūnų rūšys taip pat gali kelti grėsmę vietinių rūšių biologinei įvairovei ir turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. ES leistinas sąrašas aiškiu ir suprantamu būdu nustatytų, kurias rūšis galima laikyti kaip augintinius ir kuriomis galima prekiauti, užtikrinant, kad faktiškai būtų uždraustas į sąrašą nepatenkančių rūšių laikymas ir prekyba.


  • Patvirtinti ES draudimą laukinius gyvūnus naudoti cirkuose

    Cirkuose nesilaikoma kai kurių laukiniams gyvūnams taikomų pagrindinių socialinių, erdvinių ir sveikatos reikalavimų. Šie gyvūnai yra verčiami nenatūraliai elgtis, o juos dresuojant yra taikomos gyvūnams stresą sukeliančios fizinės bausmės. Jie yra laikomi uždaryti mažose erdvėse, verčiami rodytis didelėse triukšmingose žmonių auditorijose, verčiami dažnai keliauti, netinkamai socialiai sugrupuojami, yra sutrikdomi jų nusistovėję socialiniai ryšiai. 24 ES valstybės narės jau yra priėmusios laukinių gyvūnų naudojimo cirkuose apribojimus. Šiuo metu reikia koordinuoto požiūrio tarp valstybių narių ES lygmenyje, kad būtų galutinai panaikinta ši archajiška pramogų rūšis.


  • Skatinti sambūvį su laukiniais gyvūnais ir jų valdymą taikant nemirtinus metodus

    Tokiuose labiausiai apgyvendintuose žemynuose kaip Europa, laukiniai gyvūnai yra priversti gyventi greta ir integruotis į žmonių veiklą. Pastangų spręsti konfliktus su laukiniais gyvūnais pradžia yra tuomet, kai imamasi nagrinėti žmonių bei laukinių gyvūnų konfliktų priežastis ir plėtoti sambūvio su žmonijos veikla kultūrą. Norint pasiekti taikų sambūvį, reikia ES lygmenyje remti konfliktų nežudymo metodais sprendimus ir kenkimo gyvūnų gerovei mažinimą.


  • Support the adoption of national bans on fur farming and oppose initiatives which provide EU endorsement to the fur industry.

    The breeding of animals for the purposes of fur production is opposed by the majority of EU citizens who believe that it is unacceptable, unnecessary and immoral to keep and kill animals for the production of a luxury product for which there are many more humane alternatives.
    In a context in which Member States are moving towards the banning of this cruel industry, the European Commission has recently announced that it will establish a second EU Reference Centre to focus also on the welfare of fur animals. This kind of initiatives give legitimacy to a cruel industry, are totally ineffective in improving the welfare of the animals and use the money of EU taxpayers for something that the majority of them consider unacceptable.

Arklinių šeimos gyvūnai

  • Skatinti arklinių šeimos gyvūnų gerovę ir atsakingą priežiūrą, vykdant šių gyvūnų stabilų tapatybės nustatymą ir atsekamumą

    Šiandien didžiausias prastos arklinių šeimos gyvūnų gerovės Europoje veiksnys yra nežinojimas. Nėra tokios valstybės narės, kurioje visiškai nebūtų su gerove susijusių problemų. Todėl Komisija turi padėti skatinti atsakingus arklinių šeimos gyvūnų savininkus, kad ir kur šie gyvūnai begyventų ir kokia jų paskirtis bebūtų. Bet to, atsakingos nuosavybės sąvoka turi būti grindžiama tinkama gyvūnų tapatybės nustatymo ir registravimo sistema. Atsekamumo priemonės yra tinkamos arklinių šeimos gyvūnų gerovės ir sveikatos pagrindas. Be deramo tapatybės nustatymo ir registravimo arklinių šeimos gyvūnai negali būti susieti su už jų gerovę atsakingu asmeniu.

Gyvūnai augintiniai

  • Skatinti šunų ir kačių tapatybės nustatymo ir registravimo suderinamų sistemų ES lygyje įvedimą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis šių gyvūnų atsekamumas

    Nelegali prekyba šunimis yra sparčiai augantis verslas visoje Europoje, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Besiformuojanti neteisėta prekyba katėmis taip pat įsibėgėja. Internetinė prekyba gyvūnais augintiniais kelia pavojų gyvūnų sveikatai ir gerovei. Tai taip pat kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tuo pačiu nukenčia vartotojų teisės bei vidaus rinka dėl nesąžiningos konkurencijos ir mokesčių vengimo. Kad būtų sustabdyta brutali neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais, Europos Komisija turi užtikrinti būtiniausius privalomus šunų ir kačių tapatybės nustatymo ir registravimo kiekvienoje šalyje narėje reikalavimus, ir tokios informacijos apie kiekvieną gyvūną prieinamumą visoje Europos Sąjungoje.

Bandomieji gyvūnai

  • Skatinti, kad būtų patvirtinta išsami ir konkreti ES strategija su gairėmis dėl laipsniško atsisakymo naudoti gyvūnus mokslinių tyrimų, bandymų ir mokomaisiais tikslais

    Europoje kasmet moksliniais tikslais yra panaudojama virš 12 mln. gyvūnų. Be to, kad vyksta potencialiai skausmingas bandymų procesas, šių gyvūnų auginimo, laikymo ir apgyvendinimo būdas taip pat gali būti baimės ir kančios šaltinis. Bandymai su gyvūnais jau senokai yra ginčų dėl etiškumo objektu. Ši praktika jau dabar yra tapusi ginčytina pagrindžiant moksliniais argumentais, nes vis daugėja mokslininkų, kurie abejoja gyvūnų naudojimo patikimumu ir pabrėžia, kad gauti gyvūnų duomenys negali būti lengvai ekstrapoliuojami žmonėms. Sukurdama alternatyvius metodus, kurie leistų mokslininkams pakeisti ir sumažinti gyvūnų naudojimą, Europos Sąjunga galėtų skatinti aiškios strategijos su gairėmis ir terminais laipsniškai atsisakyti naudoti gyvūnus mokslinių tyrimų, bandymų ir mokomaisiais tikslais priėmimą.

Prekyba ir gyvūnų gerovė

  • Užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių importas pilnai atitiktų ES gyvūnų gerovės standartus

    Per pastaruosius dešimt metų prekyba gyvūninės kilmės produktais tarp ES šalių ir ES nepriklausančių valstybių išaugo beveik dvigubai. Ši prekyba dažnai daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kadangi dauguma tarptautinių prekybos sutarčių nepaiso gyvūnų gerovės klausimų. Prekybos liberalizavimas be gyvūnų gerovės apsaugos reiškia, kad Europos rinkos atsivertų pigiems netinkamos gerovės produktams, kurie sukeltų sunkumų Europos gamintojų konkurencingumui, kadangi pastarieji privalo laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų. Labai svarbu, kad prekybos sandoriuose būtų įtrauktos nuostatos, užtikrinančios importuojamų gyvūninės kilmės produktų atitiktį ES gyvūnų gerovės standartams. Privalomas produkcijos ženklinimo būdas ES padėtų užtikrinti importuojamų produktų atitiktį standartams ir skatintų didesnės gerovės sistemų ES ir trečiosiose šalyse vystymąsi.

Tarpfrakcinė gyvūnų gerovės ir išsaugojimo grupė

  • Siekdamas suvienyti jėgas su kitais gyvūnų gerove besirūpinančiais Parlamento nariais, aš įsipareigoju, tapęs Europos Parlamento nariu, prisijungti prie Europos Parlamento tarpfrakcinės gyvūnų gerovės ir išsaugojimo grupės.

    Ši tarpfrakcinė grupė yra gyvūnų teises gynimo varomoji jėga Europos Parlamente. Tai antroji seniausia ir viena iš gausiausių tarpfrakcinių grupių. Ši tarpfrakcinė grupė suteikia galimybę Europos Parlamento nariams iš skirtingų frakcijų susitikti, diskutuoti ir pasiekti bendrą susitarimą gyvūnų gerovės klausimais.